Kūčios ir kūčiukai

Taip. Šiandien šventė. Kaip ir tikėjausi be sniego, nors šalta..

Dieną su tėčiu nuvažiavom į parduotuvę. Galvojau, kad tai savižudybė.. Bet visai norma. Savanorių hyper rimi visos kasos paleistos ir labai greit sukasi, todėl baisių eilių nebuvo. Bet štai kas mane nustebino:

Parduotuvėj atrodo viską suradom, supirkom.. Bet. Prisiminėm, kad nėr šlyžikų namie (žinau, kad jie lietuviškai kūčiukais vadinami, bet aš juos nuo gilios vailystės šlyžikais vadinu). Apėjom visą pardę kokius 3 kartus tai tikrai, bet neradom. Kadangi šiaip tai dažnai ir aš, ir jis ko nors nerandam tai pasiklausėm. Tikrai nėr. Savanorių prospekto HYPER RIMI kūčių dieną nėr kūčiukų! Dzn, kad šiaip tai jais prekiaujama kažkur nuo tada, kai papuošiamos eglutės, kabinamos girliandos, rodosi stori raudoni dėdės ir t.t. Žodžiu nuo spalio pabaigos kažkur Ir būtent tą dieną, kai jų tikrai visur visiems reikia, jų negausi. Nuvažiavom į kitą pardę - IKI naujamiestyje. Čia ir normalūs bananai, ir fasuoti mandarinai, ko rimyje nebuvo, todėl buvom užtikrinti ir tuo, jog rasim šlyžikų. Neradom. Tas pats maksimoj prie skautų centro. Nėra niekur. Nusprendėm pabandyti dar vieną parduotuvę - tą kuri pakeliui ir arčiausiai namų. Radom džiovintų grybų, kurių nebuvo nė vienoj iš kitų trijų. Ir šlyžikų! Ir ne šiaip sau, o net dviejų rūšių.

Šio pasakojimo moralas labai paprastas - kam ieškoti laimės svetur, jei ji galbūt yra labai arti? Dėl to ir likau gyventi Lietuvoj. Ir nors nevertinų tokių kaipo kūčių, kaip greičiausiai tai daro pargrįžę namo iš kitur, bet blogai dėl to nesijaučiu

Linksmų ir šiltų visiems švenčių…

moralas gal ir ne į temą, bet kaip antrai nakties tai norma. ir šiaip ne kaskart sugebu apibendrint tai, apie ką šneku jė, progresuoju