Nekenčiu pirmadienių

Pavadinimas nieko naujo nesako. Niekada man jie nepatiko.

Vakar labai daug mokiausi: nuo kokios 11 ryto. Vakare pamyniau savo nusistatymus ir supratęs , kad šūdą teišmokau,  išgėriau red bulio. Pusę trijų suvokiau, kad jaukoks geras pusvalandis, kai mano skaitymas ir bandymas kažką įsirodyt tėra permetimas akimis - t.y. visiškaiabsoliučiaitotaliai nieko neatsimenu, kokį žodį skaičiau prieš 2 sekundes. Nuėjau miegot, o red bulis dar veikė.  Taip kad po 3-ų valandų miego (atsibudau, aišku, anksčiau, kad pasikartot suspėčiau) ėjau laikyti matematikos. Būtent to egzamino, į kurį labiausiai reikia ateiti šviežia galva, daug galvoti, šiek tiek mažiau sugalvot ir tikėtis, kad gausiu kokius 5.  Egzaminas ėjo sunkiai. Labai silpna buvo, galvojau nualpsiu. Bet nenualpau. Ačiū dievui, turėjau vandens. Po to supratau, kad nėr čia ko už tą vandenį dėkot neaišku kam. Likus valandai iki pabaigos ėmė sunkiai sėdėtis nuo žostko noro myžt. (aišku išėjęs pamačiau, kad tiesus kelias iki tualeto užrakintas, reik eit per antrą aukštą, jame tualetas remontuojamas..bet kai nuėjau, tai galvojau apsiverksiu, kaip gerai buvo :))  Dabar žiūrėsiu, kaip bus su egzamino rezultatais. Reik nepamiršt visko, nes dar gali tekt perlaikyt.

Taigi ką aš šiandien supratau/prisiminiau:

• Mano nervai silpni (čia turbūt dėl nervų tie silpnumai).
• Prieš egzą pasysiot, net jei nesinori.
• Sysiot apskritai yra geras išradimas.
• Matematiką laikyt pamiegojus daugiau nei 3 valandas. Tada visą dieną dar ir galvos neskaudės.
• Pirmadieniai vis dar šūdas.
• Daugiau su red buliu nesimokysiu. Niekada. Arba iki kito karto, kai vėl nespėsiu laiku pasidaryt, ko man reikia.

Pradedu planuotis savaitgalį. Noriu į mišką, pravdą, vieną balių (pas kursiokę) ir kitą balių (su grupe). Kaip elgtis?