Grįžtu prie bloginimo čiuju

Tai jau nemažai laiko nuėjo nuo paskutinio įrašo. Bet teisinuosi tuo, kad neturėjau, ką rašyt, neturėjau noro ir šiaip nežinau, kas darės.

Praeitą savaitę gyvenau vienas, nes tėvai išvažiavo atostogaut, o broliukas išsikomandiravo pas senelius. Atrodo, kokia puiki laisvė, bet nenuveikiau absoliučiai nieko:

nesimokiau, nerašiau čia, nežaidžiau kompu, beveik nesitūsinau, daug nemiegojau, nežaidžiau kompu, neskaičiau, nežiūrėjau televizoriaus. Savaitgalį net į Panevėžį nevažiavau, kadangi turėjau temperatūros. Tai drąsiai galiu sakyti, kad išbraukiau 8 dienas iš gyvenimo. Jė! Ai, dar biškį pabandžiau gitara pagrot, bet po 10 minučių pradėjo pirštus skaudėt ir padėjau ją į vietą. Užtat vakar visi sugrįžo namo ir namie nebebuvo liūdna. Nesakau, kad prieš tai buvo blogai, bet kažkaip nieko didelio daryt ir nieko daug namo priimt nepanorau, o ir jaučiausi ne kaip, todėl kažkiek užkniso.

Vat, parašiau nors kažką. Dabar lauksiu, kol įvyks kažkas įdomaus ir rašysiu vėl. Tiek žinių