Neseniai supratau, kad mokykloje neišmokau mokytis. Okei, turėjau gerus pažymius, gerai išsilaikiau brandos egzaminus, normaliai įstojau. Bet aš neišmokau mokytis. Skaitau, atrodo, kelis kartus įdėmiai, bet po to imu ir neatsimenu apie ką skaičiau. Nors susikaupiu, apie ne tuos dalykus negalvoju. Ką daryt?
Dar pasidalinsiu keliom frazėm iš savo konspektų: Skaitom toliau
..nesvarbu, kad visą savaitę jo nenaudojau. o be reikalo. visai įdomybių nutiko. Linksmo, bet nerūpestingo savaitgalio pasekoje dabar jaučiuosi labai labai nelabai kaip. Susirgau ir dėl to labai labai prastas jaučuosi.
Penktadienį kažkaip skambinausi vieniem bičiuliam, tada kitiem, tada susitikau su dar kitais o ant galo baigėsi taip, kad visi iš visur kur atsidūkė CanCan picoj (Trakų gatvėj vietoj fashion baro), kur alus po 3lt tekaštuoja.
Šeštadienį visiem mėgstamiem skysčiam buvo griežtas „ne“. Buvom pas Matą. Visi labai mane užkniso ir sunervino, bet sumoj buvo kūl! Bet aš pats už save spręst galiu. Ačiū už rūpestį, jei kada nors netyčia skaitysit čia.
Sekmadienį šventė namie - tėtis šventė gimtadienį. Su seneliais susitariau, kad nakvosiu pas juos ir išlėkiau į barakus kursiokės sveikint. Šiandien vat ir jaučiuosi ne kažką. Ryškiai peršalau.
Dar šiandien labai smagu buvo geografijoj sėdėti - niekada taip juokinga nebuvo. Dėstytoja kaip visada, bet padarėm su kolega labai daug juokų ir čia vienas pavyzdys:
Praeitą naktį susapnavau nesveikai idiotišką sapną. Ir labai daug jo atsimenu, kaip bebūtų keista/
Viskas prasidėjo, mano tėvams važiuojant į miestą. Manęs paklausė, ar nenoriu už juos pavairuot. Pasakiau ne. Jie išvažiavo, o aš iš karto paėmiau tėčio mašinos raktus ir įsėdau mašinon. Ir nuvažiavau. Besileidžiant nuo kalno keleivio sėdynėj atsirado kažkokia pažįstama, bet jau nebeatsimenu, kas tokia. Taip atsirado ir viskas. Nors nei stojau kur nors, nei lipo mašinon kažkas.. Bet kadangi čia toks normalus kasdienis dalykas tai nuvažiavau. Nusileidus nuo olandų kalno (berods) įsukau į Petro Povilo (berods) bažnyčios kiemą (nors iš antakalnio gatvės pusės nelabai kas ten yra.. ) ir sustojau.. Nežinau, kas man užplaukė, bet nuėjau į bažnyčią, kuri labiau buvo panaši į ligoninės koridorių.. viskas balta, negražu. Ir tada man atėjo fiks idėja: reik nuknist altorių (!). Taip bludiju koridorium ir galvoju, kad altoriai būna nedideli, tai čia laisvai viskas man gausis.. Tam pačiam koridoriui suradau tą altorių, o ant jo kažkoks šūdukas - kumščio dydžio daiktas stiklinis, smėlio laikrodžio formos, viršuj ir apačioj po medinį padėkliuką, kurie abu sujungti trimis pagaliukais. Iš to daikto viršaus buvo išlindęs gal 40cm ilgio metalinis virbalas, ant kurio viršaus buvo nukryžiuotas dėdė. O bažnyčioj tuo metu buvo daug žmonių, bet ką jie? Paėmiau „altorių“ ir pasikišau po maike - balta kaip tyčia (nors man rodos, kad sapne buvau su striuke, kuri nebūtų praleidus šviesos ir daikto vaizdo laukan). Tai kažkaip spėriai, bet ne bėgdamas pajudėjau mašinos link. Labai keista, nes jėzus ne tai, kad matėsi per maikę, bet tiesiok lindo vos ne kiaurai - ta prasme atsikišęs nuo krūtinės ir aptemptas mano maikės gavosi. Praėjau pro porą žmonių - nieko niekas nematė! Ir prie priėjimo sutikau tris kažkokius durnų veidų kaip ir marozus, bet ilgesniais plaukais.. jie labai piktai į mane pažiūrėjo. prasilenkėm ir kai jau buvau lauke, išgirdau, kad vienas jų vos ne verkdamas mane vagim pavadino ir kažką kažką.. žo, pradėjau bėgt ir prabudau..
Bet tai kur įsitempęs buvau.. jaučiau kaip smarkiai širdis daužėsi.. ekstrymas vadinasi buvo 03:51, bet dar ilgai nepavyko nurimt ir užmigti..
Vėliau pagalvojau, kad aš nei krikštytas, nei juo labiau koks praktikuojantis katalikas, bet tai prieš bažnyčią nieko neturiu.. Tai kokio velnio man vogti „altorių“? Pasijutau, tarsi padaręs kažką blogo :/