Vakar važiuodamas iš Rygos mano autobusas sustojo Panevėžy. Lauke vėdinantis ir geriant kavą prie manęs priėjo kažkoks neaiškus diedas ir paprašė 10ct. Kaip visada, pasakiau, kad nedirbu ir neuždirbu, todėl pinigai ne mano, jis jų iš manęs negaus,….. ir palinkėjau geros dienos. Po kokių dviejų minučių priėjo kitas diedukas - atlėpusiom ausim ir žvairas. Paklausė, kaip sekėsi Latvijoj, paprašė, ar neturėčiau užsilikusių santimų. Turėjau gal 40, kas mūsų pinigais yra 2Lt. Pasakė, kad ne tiek reikia jam pinigų dėl to, kad reik, o labiau dėl sėkmės - maždaug jis su kažkokia neįgaliųjų komanda važiuoja kažko žaist į Latviją ir maždaug čia kažkoks prietaras. Nelabai tikiu prietarais, bet pagalvojau, kad lai jie tuos latvius padaro, jei rimtai žaist važiuoja ir nemeluoja man. Be to, nors ir stoty galėjau išsikeist monetas, būčiau sumokėjęs litą, t.y. pusę sumos šiuo atveju, už keitimą. Todėl daviau jam tuos santimus, nors paprastai nedalinu. Ai, bet negi gaila? Juo labiau, kad šįkart ta pagalba labiau moralinė. Tik įdomu, ką jie ten žaist turi ir ar laimės :>

Tai buvau kelionėje į užsienį - ten kur ant kiekvieno kampo po maksimą, drogą arba rimi. Žodžiu egzotiškoj šaly - Latvijoj, o tiksliau tai Rygoj. Važiavom pas Matą į svečius savaitgaliui ir buvo tikrai kūl.

O kūl buvo arba šiaip patiko štai kas:

• Nuskilo su orais - šikna buvo tik važiuojant į priekį miestelyje po Bauskos. Tada labai snigo. O šiaip tai buvo gan šilta ir malonu. Suprantama, išskyrus naktis.
• Buvau prie jūros. Šiaip neatsimenu prieš kiek laiko paskutinį kartą mačiau jūrą. Turbūt 2,5 metų praėjo. Baltijos jūros išvis neatsimenu, todėl sau labai didelis pliusas :>
•  SSE Riga. Užvedė Matas į univerą savo. Tai buvau visai apšalęs. Pasižiūrėjus vietą, įrengimą ir absoliučiai viską pasidaro gaila savęs, sėdinčio Saulėtekyje, tačiau svajot nesvajoju žūtbūt ten išvažiuot. Šiaip ar taip, kompų klasės krūtos, biblioteka nereali, poilsio kambariukas fainas (netgi stalo futbolas yra), uždaras kiemas malonus, liftai nebaisūs, meninės a la parodos koridoriuose įdomios. Žodžiu..Tyliu ir nesinervinu :>
• Lietuviškai kalbantis latvis. Pirmą vakarą prie pulkvedžio išgirdau lietuviškai kalbantį latvį. Priėjau, paklausiau iš kur, pasakė, kad latvis, bet lietuviškai supranta ir šneka. Jo močiutė ar tai iš Tauragės, ar tai iš Panevėžio. Pakalbėjom ir pasijutau kaip koks anglas, kuris bet kur važiuodamas šneka savo gimtąja kalba, jį visi supranta ir jis visus supranta, nes visi kalba, kaip jam patogiausia Geresnis prikolas, kad su juo padiskutavom apie kelioįžvaigždesirdangaus bei eurovizijos reikalus.  O geriausias prikolas buvo tai, kad jis dar ir Ciciną pradėjo dainuot vidury gatvės. Nors turbūt nė vienos pilnos Cicino dainos gyvenime nesu perklausęs, tačiau kažkoks pasididžiavimo jausmas atsirado. Paaiškėjo, kad jis raukė apie lietuvišką popsą nes kažką su muzika studijuoja ir dirba European Hit Radio didžėjum Latvijoj ir tiesiog turi tai žinot.
•  Desperado. Ne filmas, o labai repiškas pasitikimo elementas.
• Senamiestis. Rygoj buvau antrą kartą, bet po kokių septynerių metų pertraukos, todėl galima sakyti, kad realiai viską mačiau pirmą kartą ir pats miestas man labai patiko. Tik niekaip nesuprasdavau, kaip taip išeidavo, kad vieną vakarą 4 kartus atsirasdavau toj pat vietoj, bet nesurišdavau kaip. Labai painu, bet jauku. Didelis respektas Rygai už žaliųjų zonų skaičių. Visokių parkų ir skverų ir šiaip žalumynų tikrai daug.
• Selga, bet ne sausainiai. Jūrmaloj pagrindinįje gatvėje esanti kavinukė su rusiška muzika, nenormalaus dydžio graikiškom salotom ir statistinio dydžio bulviniais blynais (latviškai „pankūkais“ :> ). Bei kietu padavėju ir nuoširdžiai atsargiai maišoma latte. Būsit Jūrmaloj - nueikit. Nieko ypatingo ten nėra, bet latte išgerkti vieta yra ideali. :>

Tai tiek kol kas sumąstau visko apie Rygą. Pats nefotkinau, bet nuotraukų gal kada nors įdėsiu, nes fotikas buvo. Buvo, beje, ir labai juokingų nuotraukų, tai reiks nepatingėt ir bent jau jas gaut ;>

Dabar paputosiu apie kalbą, o tiksliau, apie jos vartojimą. Puikiai suvokiu, kad galbūt moralinės teisės kritikuoti kitus neturiu, tačiau vis tiek stengiuosi kalbėt ir rašyt taisyklingai (nors žargonų, svetimybių, vertalų ir kitų teršalų savo kalboj turiu gan nemažai). Šiaip ar taip, pakalbėti noriu ne apie save, ne apie savo draugus ar namus, o apie universitetą.

Kai mokiausi mokykloje, lietuvių kalbos programoje buvo kalbos kultūra. Turėjau mokytis taisykles apie tai, kada negalima vartoti bendraties, kada naudininko, ir daug kitokių taisyklių. Ir tikrai nuoširdžiai nekenčiau kalbos kultūros. Tai lietuvių kalbos programoje man buvo taip pat nemėgstama kaip ir kirčiavimas - daugiau tokių nemėgstamų dalykų neturėjau. Keisčiausia, kad iš šitų dviejų dalykų atsimenu tikrai nemažai, palyginti su pavyzdžiui gramatika ar literatūra. Gal ir ne daugiau, bet tikrai labai panašiai, nors intereso tikrai neturėjau. Taigi mokiausi aš tą kultūrą, parašiau valstybinį egzaminą, kuriame nors atskiros užduoties tam nebuvo, bet kažkas tokio įėjo. Berods tai buvo žodžiai kartu ar atskirai. Bet ne apie tai noriu kalbėt. Lietuvių kalbos VBE rezultatas buvo skaičiuojamas stojant į mano specialybę. Tai logiška atrodo tai, jog norint jį gerai parašyti, reikia mokėti viską, neaplenkiant ir kalbos kultūros (gandais, kurie sakė, kad atskiros užduoties nebus, aklai nepasitikėjau). Taigi įstojau, atsimokiau vieną semestrą, tada dar truputį,… ir taip iki šiandien. Būdamas paskaitoje ir klausydamas dėstytojo gaudžiau kalbos klaidas. Viskas būtų gerai, bet tas pačias klaidas radau jo konspektėlyje už dviejų kavos puodelių kainą, anot dėstytojo (arba 10lt, anot kopijuotojų).

Dėl kai kurių klaidų esu tikrai teisus. Pavyzdžiui tam, kad išspręsti arba pasiekti, arba negeresnis, arba kaip taisyklė, arba dažnai būna, kad tiriant sistemą, nebūtinai žinoti jos vidinę sandūrą, o kartais tą vidinę sandūra ir išvis nežinoma. Pastarąjį sakinį patikrinau 2 kartus ir garantuoju, kad perrašiau lygiai taip, kaip jis yra parašytas konspekte. Suprantu, kad galėjo būti spausdinimo klaidų, praleistų žodžių, bet aš sakinio nesuprantu nei čia, nei skaitydamas kontekstą.

Taip pat buvo vietų, kuriose nežinau, ar parašyta tikrai netaisyklingai, ar aš per daug ir nesėkmingai kabinėjuosi, bet jos man vis tiek užkliuvo. Pavyzdžiui skirtas kompiuterinam naudojimui (ar nereikėtų sakyti skirtas naudoti kompiuteriu?). Apie tai, kad imtis yra vyriškos giminės, aš patylėsiu.

Baigti norėčiau klausimu-pasiūlymu. Ar nereikėtų dėstytojams praeiti kokius nors kalbos kultūros mokymus ar kažką panašaus? Aš nekalbu apie egzaminų laikymą ar sertifikatų gavimą. Bet jei to reikalaujama iš manęs (kad ir netiesiogiai), kodėl aš pats negaliu to gauti? Nesijaučiu nuskriaustas, įžeistas ar kaip nors išniekintas, bet juk tai paprasčiausia kultūra. Kad ir kalbos.

Įlindau į forumcinemas.lt pasitikrint dėl Pravdos. Rodė 9 likusias laisvas vietas, todėl galvojau žopelė, nespėsiu, viskas lievai. Paskambinau ir už 1,9lt vertės skambutį užsičiūrinau bilietus. huhuhu.. 19 eilė, bet bent jau telpu :>

Pataisymas po 2 valandų: jokion pravdon neinu, nes neapsimoka. :>

gero vakaro

Tai va - praradau draugą. O viskas buo taip: kažkada įmečiau naują albumą ir po kokių dviejų dienų visas išskyrus vieną dainas jis pamiršo. Tiksliau vietoj jų grojo vieną užsilikusią iš seniau nuo vidurio. Ir vietoj visų tą pačią vieną (tiksliau tą pačią pusę). Ištryniau viską ir pabandžiau įsikelti iš naujo. Nebeleidžia įkėlinėt. Šūdas. Bet bent jau nemokamai gavau jį, tad materialaus nuostolio nėr. Išskyrus nepilnai atsipirkusią investiciją į kraunamas batarkes.

Penktadienį išleido lietuviškai paskutinę knygą apie Harį. Nesu labai didelis fanatikas jo, bet perskaičius pirmas šešias dalis buvo įdomu, kaip viskas baigsis, todėl nusipirkau dar pats pačią pirmą dieną. Perskaičiau per 2 dienas - kaip ir visos dalys, susiskaitė labai greitai. Kažkaip anksčiau įdomiau būdavo. Dabar vietomis labai pritempta pasirodė. Maždaug dar ne laikas mirti, tai iš belenkur atsiras kas nors ir visus išgelbės ir pats numirs. Iš kur? Kodėl? Kaip? Aišku beveik visose knygose taip pat būdavo, bet dabar kažkaip labiau užkliuvo. Labai nepatiko, netgi sunervino, sakyčiau, kad per daug veikėjų numirė. Sunku daug pasakyt savo nuomonės neatpasakojant detalių, bet nenoriu per daug išplepėt, nes dar sugadinčiau intrigą visą. Taigi, jei perskaitėt visas ankstesnes dalis, šitą perskaityt irgi reikėtų. Šeštą dalį skaičiau tik jai pasirodžius ir dabar labai daug pamiršęs buvau ir kažko nesupratau pradžioje. Išvis neskaičius ar kažkurią dalį praleidus prasmės nėra.

Tai jau nemažai laiko nuėjo nuo paskutinio įrašo. Bet teisinuosi tuo, kad neturėjau, ką rašyt, neturėjau noro ir šiaip nežinau, kas darės.

Praeitą savaitę gyvenau vienas, nes tėvai išvažiavo atostogaut, o broliukas išsikomandiravo pas senelius. Atrodo, kokia puiki laisvė, bet nenuveikiau absoliučiai nieko:

nesimokiau, nerašiau čia, nežaidžiau kompu, beveik nesitūsinau, daug nemiegojau, nežaidžiau kompu, neskaičiau, nežiūrėjau televizoriaus. Savaitgalį net į Panevėžį nevažiavau, kadangi turėjau temperatūros. Tai drąsiai galiu sakyti, kad išbraukiau 8 dienas iš gyvenimo. Jė! Ai, dar biškį pabandžiau gitara pagrot, bet po 10 minučių pradėjo pirštus skaudėt ir padėjau ją į vietą. Užtat vakar visi sugrįžo namo ir namie nebebuvo liūdna. Nesakau, kad prieš tai buvo blogai, bet kažkaip nieko didelio daryt ir nieko daug namo priimt nepanorau, o ir jaučiausi ne kaip, todėl kažkiek užkniso.

Vat, parašiau nors kažką. Dabar lauksiu, kol įvyks kažkas įdomaus ir rašysiu vėl. Tiek žinių

Taigi, šian išgirdau gandą, kad maksimose tekilą pardavinėja su 19lt nuolaida. Ir patikronom su draugais to gando tikrumą. Du kartus. Ir gandas veikė. Ir 19lt nuolaida tekilai, ir 15proc. nuolaida alkoholiui. Viskas šauniai veikia. Nebepataikau į klaviatūrą, todėl ir neberašau daugiau jau. Labanakt ir gero savaitgalio

p.s. šian dar kartą sutikau asmenį minėtą praeitamę įraše, kuris man kažko linkėjo. Tam, kas atspės, ko man linkėjo, nieko neduosiu, bet pamąstyt galima

Labas vakaras,

Nieko šiandien nesveikinau ir nesveikinsiu, nes man tokia diena, per kurią prisimeni, kad kažką labai ypatingo labai ypatingai myli, nėra nei logiška, nei, juo labiau, šventė. Tiek pamąstymų šita tema, o daugiau galvot nenoriu.

Buvau tamstoj, o grojo Sheezzanova.  Iš pradžių galvojau, kaip bus, nes tik man ateinant dingo elektra klube (laiptinėj ir lauke viskas buvo tvarkoj). Bet pats koncertas buvo kul. Prieš viską sutikau pažįstamą, kuri buvo su antra puse (įdomu, kokia proga :> ). Pakalbėjom ir manęs labai buvo paklausta, kur mano valentinė ar valentin… Pertraukiau ir pasakiau, kad nėra. Po to kažkaip suvokiau, kad nutrauktas žodis būtų buvęs valentinas. Aš į pediką panašus, ar ką?

Žo, koncertas buvo visai smagus - pirma dalis lyriška su visom panašiom dainom. Bet labai smagiai susiklausė ir paklausyčiau dar ir dar ir dar. Antra dalis buvo linksmesnė, todėl klausėsi dar maloniau. Suvedžiau, kad kažkada lankiau džiazą su Rūta. Ir mečiau, o jeigu nebūčiau metęs tai dabar irgi visur galbūt dainuočiau taip pat nerealiai puikiai. Echh…

Dar sutikau buvusį šulioką. Durnas kaip visada, prisikabino, o draugelis mano tai išvis pakraupęs buvo iki tol, kol pasakiau, kad iš spec mokyklos jis. Vyrutis kažko paklausdavo, o kai atsakydavau apkabindavo ir sakydavo „stipryybės“. Vis tik nemažai žmonių valentinas nuteikia lipšniai… >.>
Tai tiek mano įspūdžių iš šito banal dirbt ypatingo vakaro. Varau miegot, nes skauda smegenis, nugarą ir kojas. Labanakt

Antradienį atsiėmiau mokėjimo korteles iš banko ir dar nespėjau jų panaudoti, o jau gaunu štai tokias naujienas:

Tik vasario 15-18 d. visuose prekybos centruose MAXIMA su AČIŪ arba bet kuria kita MAXIMA kortele visam alkoholiui nuolaida – net 15%!

Iškilo keletas klausimų:

Ir kaip tokiu atveju nesijausti alkoholiku?

Ar nepilnamečiai tos pačios banko programos kaip ir aš dalyviai irgi gauna tokias naujienas? Jei taip, kam reklamuoti tai, ko pagal įstatymus parduoti negali?

Ar nėra svarbesnių reklamuotinų prekių už alkoholį? Suprantu, kad šventės ir kad Vasario 16-oji  tautai tėra dar viena bička, bet man vis vien ne fainai atrodo čia viskas.