Akcijos atrakcijos

Jaučiu pareigą pranešti apie akciją, geresnę už bet kokias akcijas geriamiems dalykams, naktinius išpardavimus, masines psichozes ir panašius monus.

Prieš kelias dienas snukiaknygėje radau informacijos apie akciją vykdomą knygyne „Eureka“ (nuoroda gal nėra metras į metrą tiksli, bet jis tikrai ten!!).   Pa-kopi-peist-insiu ir skelbimą iš feisbuko:

Knygynas “Eureka!“ ir “kitos knygos“ = “A T A“kcija

“A T A“kcija: tai “kitų knygų“ leidyklos organizuojamas veiksmas,
kurio metu jūs galite įsigyti “kitų knygų“ leidinius truputį pigiau negu pigiai.

“A T A“kcija organizuojama – naujojo didžiojo PVM tarifo knygoms (19% !) nuo liepos 1 d. belaukiant.

“A T A“kcija organizatorius: kitos knygos

“A T A“kcija vieta: knygynas eureka!, daukanto a. 2/10, vilnius lt-01122 (gatvelė, vedanti nuo prezidentūros iki katedros, sekanti įstaiga po copy1)

“A T A“kcija laikas: birželio 15-30 d.

“A T A“kcija knygų kainos: 3.00, 4.00, 5.00 Lt ir truputį daugiau

liūdi knygynas eureka!, kitos knygos ir kiti bibliofilai

Tai va. Tikrai siūlau apsilankyti ir greičiau, nes knygučių akcijinių nėr labai jau daug, tačiau kaip supratau, knygų dar užveš. Pavyzdžiui vakar nusipirkau Vonnegut’o „Skerdyklą nr.5“ už 9 litus, o Bukowskio „Pašto“ neradau, bet sakė, kažkada bus. Smagu, ar ne?:)

Taigi visi knygų ir į parkus!

Kaip Lietuvos vertėjai vertę prideda

Turbūt ne veltui žodžiai „vertėjas“ ir „vertė“ turi kažką bendro.

Šiandien visai netyčia pastebėjau, kad užsieniuose O.Blanchard’o Macroeconomics vadovėlis yra brangus kaip velnias:
https://kabelis.files.wordpress.com/2009/06/blanchard.jpg

Baugi kaina, ar ne?

Bet yra alternatyva: lietuviškas vertimas atrodo štai va taip:
https://kabelis.files.wordpress.com/2009/06/blanchardas.jpg

(prašau nepykti, kad dedu nuorodas – niekaip nesusidraugauju su wordpress’u, todėl skrynai netelpa…)

Aš pats tokį prieš porą trejetą mėnesių pirkau už 88,29.

Gal kas nors išmanantis tokius spaudos niuansus gali paaiškinti, kodėl išversta į lietuvių kalbą knyga šios dienos kursu yra tris kartus pigesnė nei originalas? Ar čia komplimentas vertėjoms, ar kas? Skaitant knygą jokių nesąmonių kaip ir neradau, juolab ir vertėjos, atrodo, susijusios su dalyku – viena – ekonomikos mokslų daktarė, kita – kažkokia laborantė.

Žodžiu, nenoriu nei peikt, nei labai kritikuoti – rašau įdomumo dėlei, nes man kaip ir atrodo, jog vertimas sukuria kažkokią pridėtinę vertę. O be to ir trigubas kainų skirtumas atrodo nelogiškas.
Paaiškinkit, prašau, kas nors.

Tinklaraščio ateitis

Perskaičiau kolegos blogerio įrašą apie tinklaraščių ateitį ir jo pasiūlytą blogo-akciją, kuriai ir skiriu šitą įrašą.

Kadangi dabar mano tinklaraštis, nepabijokime šio žodžio, merdėja, tai pirma vizija būtų jį atgaivinti. Nekalbu apie didelius komentatorių ir prenumeratorių skaičius (nors kol kas juos turiu 2!!). Tiesiog būtų gerai vėl nepadėti ant tinklaraščio ir kartais išleisti į apyvartą vieną kitą įrašą. Ir su mažesnėmis nei pusės metų pertraukomis. Aišku jau kaip ir vasara, tuoj ir sesija baigsis, tai su šituo punktu čia bus matyt.

Kitas siektinas dalykas būtų susigalvoti kažką, apie ką rašyti. Nes iki šiol rašiau apie bet ką. Noriu ir toliau tai tęsti, bet žinau, kad kitiems tai nėra įdomu, todėl reikia ir kažko naujo. Paskutiniame įraše pradėjau naują kategoriją su nuotraukomis, tai visai smagu būtų nepamiršti, kad kišenėje turiu telefoną, kai pamatau ką nors įdomaus. Nes tokią mintį turėjau jau labai seniai, bet reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje ji paprasčiausiai pasimiršdavo. Turbūt reikia kažkuo daugiau domėtis. Visuomenei aktualių įvykių per daug turbūt nekomentuosiu, nes paprasčiau tai daryti yra komentuojant portaluose.

Galbūt kada nors su laiku pasieksiu savo nuosavo domeno levelį, bet kol kas aš nelabai matau prasmės tai daryti. Gal ir išvaizdą pakoreguosiu, bet ir šita man asmeniškai nėra bloga.

Taigi pagrindiniai tikslai mano blogui šiai dienai yra reabilitacija ir inovacija. Jei juos įsigyvendinsiu – susigalvosiu naujų.

Autobusas

Kažkada sugalvojau, kad mano bloge reikėtų daugiau vaizdų. Ir ne iš google, o iš savo aparato. Kadangi mano fotoaparatas jau porą metų sugedęs ir vis tingiu ir gaila man jį taisyti, tai kai fotografuoju, tai fotografuoju su telefonu ir taip darysiu ir toliau.

Taigi vakar presitižinėje nemokamoje stovėjimo aikštelėje suradau autobusą so labai turbo kietu tiuningu. Tokiems ratams ir duodu pole poziciją naujoje kategorijoje.

Blogi rytai

Rytais man ypatingai nepatinka keli dalykai:

1. Kai kas nors nachališkai pažadina,

2. Kai pats atsibundi neišsimiegojęs ir tada pusę dienos prastai jautiesi,

3. Kai padaugini kavos ir tada ta kava lėtai kyla aukštyn ir visą rytą sėdi žmogus, žiaukčioji ir chroniškai kosėji.

O dabar taip atsitiko, kad antras ir trečias punktas susiliejo į vieną.

Klausiu: kaip elgtis, jei per egzaminą žostkai supykina?

Vėl mąstau apie grįžimą :)

Praeitame savo įraše pasiskelbiau, kad kažką sugalvojau ir kad grįšiu prie bloginimo. Taip išėjo, kad apsimelavau, nes nenorėjau daryti kito blogo kopijos.
Bet po dar vienos ilgos pauzės rašau šitą įrašą idant kad palaikyčiau savo tinklaraštį nors kiek gyvą. Manau apsireikšiu dažniau, nes supratau, kad kaip ir nelabai turiu ką veikt (nors ir sesija, nors ir vasara). Kasdien greičiausiai nerašinėsiu kaip ir nerašinėsiu nieko ypatingai įspūdingo, bet kažką įdomaus surast, nuveikt, pasidaryt ir pasidalint pasistengsiu 🙂
Gal bus proga pradėt fotografuot, nes jau seniai mąstau telefoninių nuotraukų kategoriją pradėt, bet vis pamirštu, kad telefonas – ne tik laikrodis ir telefonas 🙂

Ai, ir dar toks klausimas: ar aš čia rašau sau, ar mane vis dar kas nors paskaito? 🙂

Mąstau apie grįžimą :)

Taigi, po didelės pauzės įsiloginau į wordpressą.
Gali būt, kad grįšiu prie bloginimo. Ne čia ir ne taip. Turiu keletą idėjų dėl naujo blogo koncepcijos, bet viskam savas laikas 🙂

Bėgu rinkti medžiagos naujam blogui 🙂

Gerai padėti žmonėms

Vakar važiuodamas iš Rygos mano autobusas sustojo Panevėžy. Lauke vėdinantis ir geriant kavą prie manęs priėjo kažkoks neaiškus diedas ir paprašė 10ct. Kaip visada, pasakiau, kad nedirbu ir neuždirbu, todėl pinigai ne mano, jis jų iš manęs negaus,….. ir palinkėjau geros dienos. Po kokių dviejų minučių priėjo kitas diedukas – atlėpusiom ausim ir žvairas. Paklausė, kaip sekėsi Latvijoj, paprašė, ar neturėčiau užsilikusių santimų. Turėjau gal 40, kas mūsų pinigais yra 2Lt. Pasakė, kad ne tiek reikia jam pinigų dėl to, kad reik, o labiau dėl sėkmės – maždaug jis su kažkokia neįgaliųjų komanda važiuoja kažko žaist į Latviją ir maždaug čia kažkoks prietaras. Nelabai tikiu prietarais, bet pagalvojau, kad lai jie tuos latvius padaro, jei rimtai žaist važiuoja ir nemeluoja man. Be to, nors ir stoty galėjau išsikeist monetas, būčiau sumokėjęs litą, t.y. pusę sumos šiuo atveju, už keitimą. Todėl daviau jam tuos santimus, nors paprastai nedalinu. Ai, bet negi gaila? Juo labiau, kad šįkart ta pagalba labiau moralinė. Tik įdomu, ką jie ten žaist turi ir ar laimės :>

Latvija

Tai buvau kelionėje į užsienį – ten kur ant kiekvieno kampo po maksimą, drogą arba rimi. Žodžiu egzotiškoj šaly – Latvijoj, o tiksliau tai Rygoj. Važiavom pas Matą į svečius savaitgaliui ir buvo tikrai kūl.

O kūl buvo arba šiaip patiko štai kas:

• Nuskilo su orais – šikna buvo tik važiuojant į priekį miestelyje po Bauskos. Tada labai snigo. O šiaip tai buvo gan šilta ir malonu. Suprantama, išskyrus naktis.
• Buvau prie jūros. Šiaip neatsimenu prieš kiek laiko paskutinį kartą mačiau jūrą. Turbūt 2,5 metų praėjo. Baltijos jūros išvis neatsimenu, todėl sau labai didelis pliusas :>
•  SSE Riga. Užvedė Matas į univerą savo. Tai buvau visai apšalęs. Pasižiūrėjus vietą, įrengimą ir absoliučiai viską pasidaro gaila savęs, sėdinčio Saulėtekyje, tačiau svajot nesvajoju žūtbūt ten išvažiuot. Šiaip ar taip, kompų klasės krūtos, biblioteka nereali, poilsio kambariukas fainas (netgi stalo futbolas yra), uždaras kiemas malonus, liftai nebaisūs, meninės a la parodos koridoriuose įdomios. Žodžiu..Tyliu ir nesinervinu :>
• Lietuviškai kalbantis latvis. Pirmą vakarą prie pulkvedžio išgirdau lietuviškai kalbantį latvį. Priėjau, paklausiau iš kur, pasakė, kad latvis, bet lietuviškai supranta ir šneka. Jo močiutė ar tai iš Tauragės, ar tai iš Panevėžio. Pakalbėjom ir pasijutau kaip koks anglas, kuris bet kur važiuodamas šneka savo gimtąja kalba, jį visi supranta ir jis visus supranta, nes visi kalba, kaip jam patogiausia 🙂 Geresnis prikolas, kad su juo padiskutavom apie kelioįžvaigždesirdangaus bei eurovizijos reikalus.  O geriausias prikolas buvo tai, kad jis dar ir Ciciną pradėjo dainuot vidury gatvės. Nors turbūt nė vienos pilnos Cicino dainos gyvenime nesu perklausęs, tačiau kažkoks pasididžiavimo jausmas atsirado. Paaiškėjo, kad jis raukė apie lietuvišką popsą nes kažką su muzika studijuoja ir dirba European Hit Radio didžėjum Latvijoj ir tiesiog turi tai žinot.
•  Desperado. Ne filmas, o labai repiškas pasitikimo elementas.
• Senamiestis. Rygoj buvau antrą kartą, bet po kokių septynerių metų pertraukos, todėl galima sakyti, kad realiai viską mačiau pirmą kartą ir pats miestas man labai patiko. Tik niekaip nesuprasdavau, kaip taip išeidavo, kad vieną vakarą 4 kartus atsirasdavau toj pat vietoj, bet nesurišdavau kaip. Labai painu, bet jauku. Didelis respektas Rygai už žaliųjų zonų skaičių. Visokių parkų ir skverų ir šiaip žalumynų tikrai daug.
• Selga, bet ne sausainiai. Jūrmaloj pagrindinįje gatvėje esanti kavinukė su rusiška muzika, nenormalaus dydžio graikiškom salotom ir statistinio dydžio bulviniais blynais (latviškai „pankūkais“ :> ). Bei kietu padavėju ir nuoširdžiai atsargiai maišoma latte. Būsit Jūrmaloj – nueikit. Nieko ypatingo ten nėra, bet latte išgerkti vieta yra ideali. :>

Tai tiek kol kas sumąstau visko apie Rygą. Pats nefotkinau, bet nuotraukų gal kada nors įdėsiu, nes fotikas buvo. Buvo, beje, ir labai juokingų nuotraukų, tai reiks nepatingėt ir bent jau jas gaut ;>

Kalbos kultūra

Dabar paputosiu apie kalbą, o tiksliau, apie jos vartojimą. Puikiai suvokiu, kad galbūt moralinės teisės kritikuoti kitus neturiu, tačiau vis tiek stengiuosi kalbėt ir rašyt taisyklingai (nors žargonų, svetimybių, vertalų ir kitų teršalų savo kalboj turiu gan nemažai). Šiaip ar taip, pakalbėti noriu ne apie save, ne apie savo draugus ar namus, o apie universitetą.