Gerai padėti žmonėms

Vakar važiuodamas iš Rygos mano autobusas sustojo Panevėžy. Lauke vėdinantis ir geriant kavą prie manęs priėjo kažkoks neaiškus diedas ir paprašė 10ct. Kaip visada, pasakiau, kad nedirbu ir neuždirbu, todėl pinigai ne mano, jis jų iš manęs negaus,….. ir palinkėjau geros dienos. Po kokių dviejų minučių priėjo kitas diedukas – atlėpusiom ausim ir žvairas. Paklausė, kaip sekėsi Latvijoj, paprašė, ar neturėčiau užsilikusių santimų. Turėjau gal 40, kas mūsų pinigais yra 2Lt. Pasakė, kad ne tiek reikia jam pinigų dėl to, kad reik, o labiau dėl sėkmės – maždaug jis su kažkokia neįgaliųjų komanda važiuoja kažko žaist į Latviją ir maždaug čia kažkoks prietaras. Nelabai tikiu prietarais, bet pagalvojau, kad lai jie tuos latvius padaro, jei rimtai žaist važiuoja ir nemeluoja man. Be to, nors ir stoty galėjau išsikeist monetas, būčiau sumokėjęs litą, t.y. pusę sumos šiuo atveju, už keitimą. Todėl daviau jam tuos santimus, nors paprastai nedalinu. Ai, bet negi gaila? Juo labiau, kad šįkart ta pagalba labiau moralinė. Tik įdomu, ką jie ten žaist turi ir ar laimės :>

Latvija

Tai buvau kelionėje į užsienį – ten kur ant kiekvieno kampo po maksimą, drogą arba rimi. Žodžiu egzotiškoj šaly – Latvijoj, o tiksliau tai Rygoj. Važiavom pas Matą į svečius savaitgaliui ir buvo tikrai kūl.

O kūl buvo arba šiaip patiko štai kas:

• Nuskilo su orais – šikna buvo tik važiuojant į priekį miestelyje po Bauskos. Tada labai snigo. O šiaip tai buvo gan šilta ir malonu. Suprantama, išskyrus naktis.
• Buvau prie jūros. Šiaip neatsimenu prieš kiek laiko paskutinį kartą mačiau jūrą. Turbūt 2,5 metų praėjo. Baltijos jūros išvis neatsimenu, todėl sau labai didelis pliusas :>
•  SSE Riga. Užvedė Matas į univerą savo. Tai buvau visai apšalęs. Pasižiūrėjus vietą, įrengimą ir absoliučiai viską pasidaro gaila savęs, sėdinčio Saulėtekyje, tačiau svajot nesvajoju žūtbūt ten išvažiuot. Šiaip ar taip, kompų klasės krūtos, biblioteka nereali, poilsio kambariukas fainas (netgi stalo futbolas yra), uždaras kiemas malonus, liftai nebaisūs, meninės a la parodos koridoriuose įdomios. Žodžiu..Tyliu ir nesinervinu :>
• Lietuviškai kalbantis latvis. Pirmą vakarą prie pulkvedžio išgirdau lietuviškai kalbantį latvį. Priėjau, paklausiau iš kur, pasakė, kad latvis, bet lietuviškai supranta ir šneka. Jo močiutė ar tai iš Tauragės, ar tai iš Panevėžio. Pakalbėjom ir pasijutau kaip koks anglas, kuris bet kur važiuodamas šneka savo gimtąja kalba, jį visi supranta ir jis visus supranta, nes visi kalba, kaip jam patogiausia 🙂 Geresnis prikolas, kad su juo padiskutavom apie kelioįžvaigždesirdangaus bei eurovizijos reikalus.  O geriausias prikolas buvo tai, kad jis dar ir Ciciną pradėjo dainuot vidury gatvės. Nors turbūt nė vienos pilnos Cicino dainos gyvenime nesu perklausęs, tačiau kažkoks pasididžiavimo jausmas atsirado. Paaiškėjo, kad jis raukė apie lietuvišką popsą nes kažką su muzika studijuoja ir dirba European Hit Radio didžėjum Latvijoj ir tiesiog turi tai žinot.
•  Desperado. Ne filmas, o labai repiškas pasitikimo elementas.
• Senamiestis. Rygoj buvau antrą kartą, bet po kokių septynerių metų pertraukos, todėl galima sakyti, kad realiai viską mačiau pirmą kartą ir pats miestas man labai patiko. Tik niekaip nesuprasdavau, kaip taip išeidavo, kad vieną vakarą 4 kartus atsirasdavau toj pat vietoj, bet nesurišdavau kaip. Labai painu, bet jauku. Didelis respektas Rygai už žaliųjų zonų skaičių. Visokių parkų ir skverų ir šiaip žalumynų tikrai daug.
• Selga, bet ne sausainiai. Jūrmaloj pagrindinįje gatvėje esanti kavinukė su rusiška muzika, nenormalaus dydžio graikiškom salotom ir statistinio dydžio bulviniais blynais (latviškai „pankūkais“ :> ). Bei kietu padavėju ir nuoširdžiai atsargiai maišoma latte. Būsit Jūrmaloj – nueikit. Nieko ypatingo ten nėra, bet latte išgerkti vieta yra ideali. :>

Tai tiek kol kas sumąstau visko apie Rygą. Pats nefotkinau, bet nuotraukų gal kada nors įdėsiu, nes fotikas buvo. Buvo, beje, ir labai juokingų nuotraukų, tai reiks nepatingėt ir bent jau jas gaut ;>

Kalbos kultūra

Dabar paputosiu apie kalbą, o tiksliau, apie jos vartojimą. Puikiai suvokiu, kad galbūt moralinės teisės kritikuoti kitus neturiu, tačiau vis tiek stengiuosi kalbėt ir rašyt taisyklingai (nors žargonų, svetimybių, vertalų ir kitų teršalų savo kalboj turiu gan nemažai). Šiaip ar taip, pakalbėti noriu ne apie save, ne apie savo draugus ar namus, o apie universitetą.

Suspėjau

Įlindau į forumcinemas.lt pasitikrint dėl Pravdos. Rodė 9 likusias laisvas vietas, todėl galvojau žopelė, nespėsiu, viskas lievai. Paskambinau ir už 1,9lt vertės skambutį užsičiūrinau bilietus. huhuhu.. 19 eilė, bet bent jau telpu :>

Pataisymas po 2 valandų: jokion pravdon neinu, nes neapsimoka. :>

gero vakaro

Mirė mptrioškė

Tai va – praradau draugą. O viskas buo taip: kažkada įmečiau naują albumą ir po kokių dviejų dienų visas išskyrus vieną dainas jis pamiršo. Tiksliau vietoj jų grojo vieną užsilikusią iš seniau nuo vidurio. Ir vietoj visų tą pačią vieną (tiksliau tą pačią pusę). Ištryniau viską ir pabandžiau įsikelti iš naujo. Nebeleidžia įkėlinėt. Šūdas. Bet bent jau nemokamai gavau jį, tad materialaus nuostolio nėr. Išskyrus nepilnai atsipirkusią investiciją į kraunamas batarkes.

Haris Poteris

Penktadienį išleido lietuviškai paskutinę knygą apie Harį. Nesu labai didelis fanatikas jo, bet perskaičius pirmas šešias dalis buvo įdomu, kaip viskas baigsis, todėl nusipirkau dar pats pačią pirmą dieną. Perskaičiau per 2 dienas – kaip ir visos dalys, susiskaitė labai greitai. Kažkaip anksčiau įdomiau būdavo. Dabar vietomis labai pritempta pasirodė. Maždaug dar ne laikas mirti, tai iš belenkur atsiras kas nors ir visus išgelbės ir pats numirs. Iš kur? Kodėl? Kaip? Aišku beveik visose knygose taip pat būdavo, bet dabar kažkaip labiau užkliuvo. Labai nepatiko, netgi sunervino, sakyčiau, kad per daug veikėjų numirė. Sunku daug pasakyt savo nuomonės neatpasakojant detalių, bet nenoriu per daug išplepėt, nes dar sugadinčiau intrigą visą. Taigi, jei perskaitėt visas ankstesnes dalis, šitą perskaityt irgi reikėtų. Šeštą dalį skaičiau tik jai pasirodžius ir dabar labai daug pamiršęs buvau ir kažko nesupratau pradžioje. Išvis neskaičius ar kažkurią dalį praleidus prasmės nėra.