Kalbos kultūra

Dabar paputosiu apie kalbą, o tiksliau, apie jos vartojimą. Puikiai suvokiu, kad galbūt moralinės teisės kritikuoti kitus neturiu, tačiau vis tiek stengiuosi kalbėt ir rašyt taisyklingai (nors žargonų, svetimybių, vertalų ir kitų teršalų savo kalboj turiu gan nemažai). Šiaip ar taip, pakalbėti noriu ne apie save, ne apie savo draugus ar namus, o apie universitetą.

Kai mokiausi mokykloje, lietuvių kalbos programoje buvo kalbos kultūra. Turėjau mokytis taisykles apie tai, kada negalima vartoti bendraties, kada naudininko, ir daug kitokių taisyklių. Ir tikrai nuoširdžiai nekenčiau kalbos kultūros. Tai lietuvių kalbos programoje man buvo taip pat nemėgstama kaip ir kirčiavimas – daugiau tokių nemėgstamų dalykų neturėjau. Keisčiausia, kad iš šitų dviejų dalykų atsimenu tikrai nemažai, palyginti su pavyzdžiui gramatika ar literatūra. Gal ir ne daugiau, bet tikrai labai panašiai, nors intereso tikrai neturėjau. Taigi mokiausi aš tą kultūrą, parašiau valstybinį egzaminą, kuriame nors atskiros užduoties tam nebuvo, bet kažkas tokio įėjo. Berods tai buvo žodžiai kartu ar atskirai. Bet ne apie tai noriu kalbėt. Lietuvių kalbos VBE rezultatas buvo skaičiuojamas stojant į mano specialybę. Tai logiška atrodo tai, jog norint jį gerai parašyti, reikia mokėti viską, neaplenkiant ir kalbos kultūros (gandais, kurie sakė, kad atskiros užduoties nebus, aklai nepasitikėjau). Taigi įstojau, atsimokiau vieną semestrą, tada dar truputį,… ir taip iki šiandien. Būdamas paskaitoje ir klausydamas dėstytojo gaudžiau kalbos klaidas. Viskas būtų gerai, bet tas pačias klaidas radau jo konspektėlyje už dviejų kavos puodelių kainą, anot dėstytojo (arba 10lt, anot kopijuotojų).

Dėl kai kurių klaidų esu tikrai teisus. Pavyzdžiui tam, kad išspręsti arba pasiekti, arba negeresnis, arba kaip taisyklė, arba dažnai būna, kad tiriant sistemą, nebūtinai žinoti jos vidinę sandūrą, o kartais tą vidinę sandūra ir išvis nežinoma. Pastarąjį sakinį patikrinau 2 kartus ir garantuoju, kad perrašiau lygiai taip, kaip jis yra parašytas konspekte. Suprantu, kad galėjo būti spausdinimo klaidų, praleistų žodžių, bet aš sakinio nesuprantu nei čia, nei skaitydamas kontekstą.

Taip pat buvo vietų, kuriose nežinau, ar parašyta tikrai netaisyklingai, ar aš per daug ir nesėkmingai kabinėjuosi, bet jos man vis tiek užkliuvo. Pavyzdžiui skirtas kompiuterinam naudojimui (ar nereikėtų sakyti skirtas naudoti kompiuteriu?). Apie tai, kad imtis yra vyriškos giminės, aš patylėsiu.

Baigti norėčiau klausimu-pasiūlymu. Ar nereikėtų dėstytojams praeiti kokius nors kalbos kultūros mokymus ar kažką panašaus? Aš nekalbu apie egzaminų laikymą ar sertifikatų gavimą. Bet jei to reikalaujama iš manęs (kad ir netiesiogiai), kodėl aš pats negaliu to gauti? Nesijaučiu nuskriaustas, įžeistas ar kaip nors išniekintas, bet juk tai paprasčiausia kultūra. Kad ir kalbos.