Latvija

Tai buvau kelionėje į užsienį – ten kur ant kiekvieno kampo po maksimą, drogą arba rimi. Žodžiu egzotiškoj šaly – Latvijoj, o tiksliau tai Rygoj. Važiavom pas Matą į svečius savaitgaliui ir buvo tikrai kūl.

O kūl buvo arba šiaip patiko štai kas:

• Nuskilo su orais – šikna buvo tik važiuojant į priekį miestelyje po Bauskos. Tada labai snigo. O šiaip tai buvo gan šilta ir malonu. Suprantama, išskyrus naktis.
• Buvau prie jūros. Šiaip neatsimenu prieš kiek laiko paskutinį kartą mačiau jūrą. Turbūt 2,5 metų praėjo. Baltijos jūros išvis neatsimenu, todėl sau labai didelis pliusas :>
•  SSE Riga. Užvedė Matas į univerą savo. Tai buvau visai apšalęs. Pasižiūrėjus vietą, įrengimą ir absoliučiai viską pasidaro gaila savęs, sėdinčio Saulėtekyje, tačiau svajot nesvajoju žūtbūt ten išvažiuot. Šiaip ar taip, kompų klasės krūtos, biblioteka nereali, poilsio kambariukas fainas (netgi stalo futbolas yra), uždaras kiemas malonus, liftai nebaisūs, meninės a la parodos koridoriuose įdomios. Žodžiu..Tyliu ir nesinervinu :>
• Lietuviškai kalbantis latvis. Pirmą vakarą prie pulkvedžio išgirdau lietuviškai kalbantį latvį. Priėjau, paklausiau iš kur, pasakė, kad latvis, bet lietuviškai supranta ir šneka. Jo močiutė ar tai iš Tauragės, ar tai iš Panevėžio. Pakalbėjom ir pasijutau kaip koks anglas, kuris bet kur važiuodamas šneka savo gimtąja kalba, jį visi supranta ir jis visus supranta, nes visi kalba, kaip jam patogiausia 🙂 Geresnis prikolas, kad su juo padiskutavom apie kelioįžvaigždesirdangaus bei eurovizijos reikalus.  O geriausias prikolas buvo tai, kad jis dar ir Ciciną pradėjo dainuot vidury gatvės. Nors turbūt nė vienos pilnos Cicino dainos gyvenime nesu perklausęs, tačiau kažkoks pasididžiavimo jausmas atsirado. Paaiškėjo, kad jis raukė apie lietuvišką popsą nes kažką su muzika studijuoja ir dirba European Hit Radio didžėjum Latvijoj ir tiesiog turi tai žinot.
•  Desperado. Ne filmas, o labai repiškas pasitikimo elementas.
• Senamiestis. Rygoj buvau antrą kartą, bet po kokių septynerių metų pertraukos, todėl galima sakyti, kad realiai viską mačiau pirmą kartą ir pats miestas man labai patiko. Tik niekaip nesuprasdavau, kaip taip išeidavo, kad vieną vakarą 4 kartus atsirasdavau toj pat vietoj, bet nesurišdavau kaip. Labai painu, bet jauku. Didelis respektas Rygai už žaliųjų zonų skaičių. Visokių parkų ir skverų ir šiaip žalumynų tikrai daug.
• Selga, bet ne sausainiai. Jūrmaloj pagrindinįje gatvėje esanti kavinukė su rusiška muzika, nenormalaus dydžio graikiškom salotom ir statistinio dydžio bulviniais blynais (latviškai „pankūkais“ :> ). Bei kietu padavėju ir nuoširdžiai atsargiai maišoma latte. Būsit Jūrmaloj – nueikit. Nieko ypatingo ten nėra, bet latte išgerkti vieta yra ideali. :>

Tai tiek kol kas sumąstau visko apie Rygą. Pats nefotkinau, bet nuotraukų gal kada nors įdėsiu, nes fotikas buvo. Buvo, beje, ir labai juokingų nuotraukų, tai reiks nepatingėt ir bent jau jas gaut ;>

VValentynkėa~~~

Labas vakaras,

Nieko šiandien nesveikinau ir nesveikinsiu, nes man tokia diena, per kurią prisimeni, kad kažką labai ypatingo labai ypatingai myli, nėra nei logiška, nei, juo labiau, šventė. Tiek pamąstymų šita tema, o daugiau galvot nenoriu.

Buvau tamstoj, o grojo Sheezzanova.  Iš pradžių galvojau, kaip bus, nes tik man ateinant dingo elektra klube (laiptinėj ir lauke viskas buvo tvarkoj). Bet pats koncertas buvo kul. Prieš viską sutikau pažįstamą, kuri buvo su antra puse (įdomu, kokia proga :> ). Pakalbėjom ir manęs labai buvo paklausta, kur mano valentinė ar valentin… Pertraukiau ir pasakiau, kad nėra. Po to kažkaip suvokiau, kad nutrauktas žodis būtų buvęs valentinas. Aš į pediką panašus, ar ką?

Žo, koncertas buvo visai smagus – pirma dalis lyriška su visom panašiom dainom. Bet labai smagiai susiklausė ir paklausyčiau dar ir dar ir dar. Antra dalis buvo linksmesnė, todėl klausėsi dar maloniau. Suvedžiau, kad kažkada lankiau džiazą su Rūta. Ir mečiau, o jeigu nebūčiau metęs tai dabar irgi visur galbūt dainuočiau taip pat nerealiai puikiai. Echh… 😦

Dar sutikau buvusį šulioką. Durnas kaip visada, prisikabino, o draugelis mano tai išvis pakraupęs buvo iki tol, kol pasakiau, kad iš spec mokyklos jis. Vyrutis kažko paklausdavo, o kai atsakydavau apkabindavo ir sakydavo „stipryybės“. Vis tik nemažai žmonių valentinas nuteikia lipšniai… >.>
Tai tiek mano įspūdžių iš šito banal dirbt ypatingo vakaro. Varau miegot, nes skauda smegenis, nugarą ir kojas. Labanakt 🙂

Kerniaus taurė 2008

Tai šiandien atsitiko taip, kad dalyvavau stalo futbolo turnyre 🙂 Su Mykolu padarėm komandą, įsivardinom kaip Poland (w00t!) ir visą savaitę (nuo antradienio, o tiksliau antradienį ir ketvirtadienį) ruošėmės. Kadangi pernai metų turnyro taurė renka dulkes mano kambary, tai kažkaip eiti nieko nesitikėdamas neturėjau teisės 🙂 Ėjom laimėti, o kai pamatėm vieno varovo žaidimą (apšilinėdami dviese nuo juo vieno 9:2 gavom), tai sumąstėm, kad iki finalo patekt faina būtų.

ė, savaitė įpusėjo.

Taigis pradėsiu nuo pagyrų 🙂 (turbūt be jų vertų gėrybių nelabai kas dar įvyko pas mane)

Gėrybė, verta pagyrų 1:

Atgavau savo kompiuterį. Buvo perdegusi vaizdo plokštė, o kadangi jis mažas nestandartinis nigeris, tai tą plokštę vežė mėnesį. Aš tą mėnesį vartojau savo seną aparatą. Ir pasiilgdavau tų laikų, kai pas močiutę kažkada pliekdavau nespalvotą Moon Patrol. Ir pasiilgdavau, kai kompiuteriai įsijunginėdavo per trumpesnį laiką kaip 5 minutės. Žo, čia yra gerai.

Gėrybė, verta pagyrų 2:

Vakar gavau dovanų tašę:

Labai fysna ji, tik labai nepatogiai įdėjau vazeliną į ją ir jis man labai daužėsi šiknon šiandien. Tas nepatiko.

Gėrybė, verta pagyrų 3:

Man iš nosies auga plaukai!

Vis solidžiau atrodau 🙂

O kas pas mane nutiko dar?

Išbandžiau sumažintą Carlsbergo skardinę – patogi, lengva ir sumažinta.

Turiu Stumbro kalendorių (laukiu kovo mėnesio. Kas atspės, kodėl, tam leisiu atsisiųst iš savęs sausainį, o kas jau žino, tai tyliai prašau, nes e-sausainio niekam neduosiu).

Turiu nuostabiai gražų Stumbro tušinuką, bet šiandien jį sugadinau (pirmą vartojimo dieną, beje).

Tebeturiu šiokius tokiu įgūdžius stalo futbole. Rytoj juos lavinsiu ir žinau kaip. Laukit naujienų sekmadienį.

Turbūt ką nors raštelsiu ir anksčiau.. kyp in tač, mą pypl

Naujas semestras ir norma pirmadienis

Na va prasidėjo jau. Ir liko tik viena diena mažiau nei 7 semestrai. Jau tuoj ir pabaigsiu 🙂

Šiandien buvau sociologijos paskaitoje. Kai tik atėjau prie auditorijos pamačiau dar kokį 100-galvų-tai-tikrai, laukiančių dėstytojos. Jė, dar viena paskaita, kai reikės sėdėt pačiam gale (o ir sėdėjau, beje, pačiam pačiam gale). Dėstytojaman visai patiko – jauna, nenusišnekanti ir mokanti kalbėti masėms 😀 Turiu minty, kad ne visi tyliai kalbantis gali užčiaupt automatiškai tokį kiekį žmonių. Pusę paskaitos kalbėjo sėdėdama ant stalo. Labai gerai, kad ji ne senis koks, kur visą paskaitą kalba atsirėmęs alkūnėm visu svoriu į tribūną (man rodos taip tas daiktas vadinasi). Dar labai patiko, kad pasakė, jog seminarų ji nedarys. Reiks tik savo darbą jai nusiųst. Išvis repas, kadangi pirmadieniais turėsiu tik vieną paskaitą (aišku pačią pirmą) ir jie nebebus tokie jau neigiami. Nepatiko ten susirinkę studentai. Kai dėstytoja kažką pasakydavo atseit prikolo forma, dauguma (kokie 85) žvingteldavo. Dėstytoja sakė, kad atsimena tuos kas lanko jos paskaitas, tai gal jie visi čia jau pradėjo lįst į šikną*? Arba aš nesuprantu dėstytojiškų bajerių.

Šią savaitę 4-ias dienas turėsiu po 1-ą paskaitą ir tai yra faina .Po savaitgalio nesusirgau, tai čia irgi faina. Dar iki sekmadienio reik sužaisti daug stalo futbolo.

____________

* Iš pradžių parašiau „bučiuoti šikną“, tada „laižyti šikną“. Kažkaip pasirodė, kad nei vienas, nei kitas neskamba, todėl apsistojau prie lindimo. Klausimas: ar egzistuoja ir ar vartotini tokie posakiai kaip „bučiuoti šikną“ arba „laižyti šikną“? Jei ne, kaip sakyti?

Telefonas bloginimui

Tik ką visai netyčia atradau savo telefone galimybę įkelinėti nuotraukas (o gal ir tik tekstą, per daug netikrinau) į tinklaraštį. Nustatymų jokių kol kas neradau ir veikia tas dalykas, kaip suprantu, tik http://www.blogger.com. Šiaip tai visai patogu pasirodė. Pabandžiau.

Batas

Šiandien vakare įlipau į autobusą žemai nuleidęs galvą. Ir žiūriu – batas guli. Kažkoks gan senas, bet visai vartotinas. Taip stoviu nejudėdamas ir žiūriu.. Kažkaip pasukau žvilgsnį šonan ir pamatęs žmonių žvilgsnius į mane supratau, kad truputį debilišką charytę buvau nutaisęs kai į batą žiūrėjau 🙂 Šiaip ar taip, labai nefaina turi būt tokiu oru batą pamest. Lauke gal dar nieko, bet autobuse..iš kurio reik į tą lauką eit..brrr… labai nefaina. Šalta ir šlapia – galima susirgt. O aš asmeniškai nesergu, man viskas gerai, blogo nepamiršau, bet kažkaip kadangi nieko įdomaus neįvyksta šiom posesijinėm dienom, tai ir nerašau tik tam, kad rašyčiau. Bet kadangi tuoj vėl prasidės paskaitos visokios, tai ir rašymo atsiras.

Dar vat atsirado naujas tinklaraštis. Pradžia intriguojanti, linkiu sėkmės, gerų idėjų ir atsiliepimų 🙂

Pravda

Tai vakar buvau Pravdos naujokų apdovanojimuose. Mokėjau 30 litų ir aiškų paskutinę dieną sužinojau, kad per 2 pažįstamus galėjau bandyt gaut pakvietimų. Nesvarbu.

Pirmos sesijos pirma pabaiga

Negana to, kad penktadienis, tai dar ir paskutinį egzaminą parašiau šiandien. Nu, sprendžiant iš to, koks jis buvo, manau, kad dar teks su tuo pačiu susidurt mėnesio bėgyje. Laikėm informatiką. Pamačiau klausimus ir iškart labai juokinga pasidarė, nes tiksliai žinojau atsakymus į du klausimus, keturis palikau tuščius, o likusius 14 spėliojau/išmąstinėjau. Gerai bent tiek, kad tik 6 klausimus reik atsaky teisingai. gal kaip nors.. 🙂 Ai, dar vakar sumąsčiau, kad bandysiu mest keiktis ir darysiu po 10 pritūpimų už keiksmažodį net mintyse. Egzamine supratau, kad iki pietų jau nepaeičiau, todėl planą atidedu.

Dar išgėriau du alaus. Suveikė kaip kokie šeši, todėl užsičiaupiu ir neberašau šiam kartui.

Beje, kas yra radialinis ryšys ir multipleksinio kodo esmė?

Nekenčiu pirmadienių

Pavadinimas nieko naujo nesako. Niekada man jie nepatiko.

Vakar labai daug mokiausi: nuo kokios 11 ryto. Vakare pamyniau savo nusistatymus ir supratęs , kad šūdą teišmokau,  išgėriau red bulio. Pusę trijų suvokiau, kad jaukoks geras pusvalandis, kai mano skaitymas ir bandymas kažką įsirodyt tėra permetimas akimis – t.y. visiškaiabsoliučiaitotaliai nieko neatsimenu, kokį žodį skaičiau prieš 2 sekundes. Nuėjau miegot, o red bulis dar veikė.  Taip kad po 3-ų valandų miego (atsibudau, aišku, anksčiau, kad pasikartot suspėčiau) ėjau laikyti matematikos. Būtent to egzamino, į kurį labiausiai reikia ateiti šviežia galva, daug galvoti, šiek tiek mažiau sugalvot ir tikėtis, kad gausiu kokius 5.  Egzaminas ėjo sunkiai. Labai silpna buvo, galvojau nualpsiu. Bet nenualpau. Ačiū dievui, turėjau vandens. Po to supratau, kad nėr čia ko už tą vandenį dėkot neaišku kam. Likus valandai iki pabaigos ėmė sunkiai sėdėtis nuo žostko noro myžt. (aišku išėjęs pamačiau, kad tiesus kelias iki tualeto užrakintas, reik eit per antrą aukštą, jame tualetas remontuojamas..bet kai nuėjau, tai galvojau apsiverksiu, kaip gerai buvo :))  Dabar žiūrėsiu, kaip bus su egzamino rezultatais. Reik nepamiršt visko, nes dar gali tekt perlaikyt.

Taigi ką aš šiandien supratau/prisiminiau:

• Mano nervai silpni (čia turbūt dėl nervų tie silpnumai).
• Prieš egzą pasysiot, net jei nesinori.
• Sysiot apskritai yra geras išradimas.
• Matematiką laikyt pamiegojus daugiau nei 3 valandas. Tada visą dieną dar ir galvos neskaudės.
• Pirmadieniai vis dar šūdas.
• Daugiau su red buliu nesimokysiu. Niekada. Arba iki kito karto, kai vėl nespėsiu laiku pasidaryt, ko man reikia.

Pradedu planuotis savaitgalį. Noriu į mišką, pravdą, vieną balių (pas kursiokę) ir kitą balių (su grupe). Kaip elgtis?