Labas vakaras,
Nieko šiandien nesveikinau ir nesveikinsiu, nes man tokia diena, per kurią prisimeni, kad kažką labai ypatingo labai ypatingai myli, nėra nei logiška, nei, juo labiau, šventė. Tiek pamąstymų šita tema, o daugiau galvot nenoriu.
Buvau tamstoj, o grojo Sheezzanova. Iš pradžių galvojau, kaip bus, nes tik man ateinant dingo elektra klube (laiptinėj ir lauke viskas buvo tvarkoj). Bet pats koncertas buvo kul. Prieš viską sutikau pažįstamą, kuri buvo su antra puse (įdomu, kokia proga :> ). Pakalbėjom ir manęs labai buvo paklausta, kur mano valentinė ar valentin… Pertraukiau ir pasakiau, kad nėra. Po to kažkaip suvokiau, kad nutrauktas žodis būtų buvęs valentinas. Aš į pediką panašus, ar ką?
Žo, koncertas buvo visai smagus – pirma dalis lyriška su visom panašiom dainom. Bet labai smagiai susiklausė ir paklausyčiau dar ir dar ir dar. Antra dalis buvo linksmesnė, todėl klausėsi dar maloniau. Suvedžiau, kad kažkada lankiau džiazą su Rūta. Ir mečiau, o jeigu nebūčiau metęs tai dabar irgi visur galbūt dainuočiau taip pat nerealiai puikiai. Echh… 😦
Dar sutikau buvusį šulioką. Durnas kaip visada, prisikabino, o draugelis mano tai išvis pakraupęs buvo iki tol, kol pasakiau, kad iš spec mokyklos jis. Vyrutis kažko paklausdavo, o kai atsakydavau apkabindavo ir sakydavo „stipryybės“. Vis tik nemažai žmonių valentinas nuteikia lipšniai… >.>
Tai tiek mano įspūdžių iš šito banal dirbt ypatingo vakaro. Varau miegot, nes skauda smegenis, nugarą ir kojas. Labanakt 🙂