Latvija

18 kovo, 2008

Tai buvau kelionėje į užsienį – ten kur ant kiekvieno kampo po maksimą, drogą arba rimi. Žodžiu egzotiškoj šaly – Latvijoj, o tiksliau tai Rygoj. Važiavom pas Matą į svečius savaitgaliui ir buvo tikrai kūl.

O kūl buvo arba šiaip patiko štai kas:

  • Nuskilo su orais – šikna buvo tik važiuojant į priekį miestelyje po Bauskos. Tada labai snigo. O šiaip tai buvo gan šilta ir malonu. Suprantama, išskyrus naktis.
  • Buvau prie jūros. Šiaip neatsimenu prieš kiek laiko paskutinį kartą mačiau jūrą. Turbūt 2,5 metų praėjo. Baltijos jūros išvis neatsimenu, todėl sau labai didelis pliusas :>
  •  SSE Riga. Užvedė Matas į univerą savo. Tai buvau visai apšalęs. Pasižiūrėjus vietą, įrengimą ir absoliučiai viską pasidaro gaila savęs, sėdinčio Saulėtekyje, tačiau svajot nesvajoju žūtbūt ten išvažiuot. Šiaip ar taip, kompų klasės krūtos, biblioteka nereali, poilsio kambariukas fainas (netgi stalo futbolas yra), uždaras kiemas malonus, liftai nebaisūs, meninės a la parodos koridoriuose įdomios. Žodžiu..Tyliu ir nesinervinu :>
  • Lietuviškai kalbantis latvis. Pirmą vakarą prie pulkvedžio išgirdau lietuviškai kalbantį latvį. Priėjau, paklausiau iš kur, pasakė, kad latvis, bet lietuviškai supranta ir šneka. Jo močiutė ar tai iš Tauragės, ar tai iš Panevėžio. Pakalbėjom ir pasijutau kaip koks anglas, kuris bet kur važiuodamas šneka savo gimtąja kalba, jį visi supranta ir jis visus supranta, nes visi kalba, kaip jam patogiausia 🙂 Geresnis prikolas, kad su juo padiskutavom apie kelioįžvaigždesirdangaus bei eurovizijos reikalus.  O geriausias prikolas buvo tai, kad jis dar ir Ciciną pradėjo dainuot vidury gatvės. Nors turbūt nė vienos pilnos Cicino dainos gyvenime nesu perklausęs, tačiau kažkoks pasididžiavimo jausmas atsirado. Paaiškėjo, kad jis raukė apie lietuvišką popsą nes kažką su muzika studijuoja ir dirba European Hit Radio didžėjum Latvijoj ir tiesiog turi tai žinot.
  •  Desperado. Ne filmas, o labai repiškas pasitikimo elementas.
  • Senamiestis. Rygoj buvau antrą kartą, bet po kokių septynerių metų pertraukos, todėl galima sakyti, kad realiai viską mačiau pirmą kartą ir pats miestas man labai patiko. Tik niekaip nesuprasdavau, kaip taip išeidavo, kad vieną vakarą 4 kartus atsirasdavau toj pat vietoj, bet nesurišdavau kaip. Labai painu, bet jauku. Didelis respektas Rygai už žaliųjų zonų skaičių. Visokių parkų ir skverų ir šiaip žalumynų tikrai daug.
  • Selga, bet ne sausainiai. Jūrmaloj pagrindinįje gatvėje esanti kavinukė su rusiška muzika, nenormalaus dydžio graikiškom salotom ir statistinio dydžio bulviniais blynais (latviškai „pankūkais“ :> ). Bei kietu padavėju ir nuoširdžiai atsargiai maišoma latte. Būsit Jūrmaloj – nueikit. Nieko ypatingo ten nėra, bet latte išgerkti vieta yra ideali. :>

Tai tiek kol kas sumąstau visko apie Rygą. Pats nefotkinau, bet nuotraukų gal kada nors įdėsiu, nes fotikas buvo. Buvo, beje, ir labai juokingų nuotraukų, tai reiks nepatingėt ir bent jau jas gaut ;>