Vakar važiuodamas iš Rygos mano autobusas sustojo Panevėžy. Lauke vėdinantis ir geriant kavą prie manęs priėjo kažkoks neaiškus diedas ir paprašė 10ct. Kaip visada, pasakiau, kad nedirbu ir neuždirbu, todėl pinigai ne mano, jis jų iš manęs negaus,….. ir palinkėjau geros dienos. Po kokių dviejų minučių priėjo kitas diedukas – atlėpusiom ausim ir žvairas. Paklausė, kaip sekėsi Latvijoj, paprašė, ar neturėčiau užsilikusių santimų. Turėjau gal 40, kas mūsų pinigais yra 2Lt. Pasakė, kad ne tiek reikia jam pinigų dėl to, kad reik, o labiau dėl sėkmės – maždaug jis su kažkokia neįgaliųjų komanda važiuoja kažko žaist į Latviją ir maždaug čia kažkoks prietaras. Nelabai tikiu prietarais, bet pagalvojau, kad lai jie tuos latvius padaro, jei rimtai žaist važiuoja ir nemeluoja man. Be to, nors ir stoty galėjau išsikeist monetas, būčiau sumokėjęs litą, t.y. pusę sumos šiuo atveju, už keitimą. Todėl daviau jam tuos santimus, nors paprastai nedalinu. Ai, bet negi gaila? Juo labiau, kad šįkart ta pagalba labiau moralinė. Tik įdomu, ką jie ten žaist turi ir ar laimės :>
kažkoks čia briedas 🙂 neišdūrė? 😀
Kad ir išdūrė, vistiek nedidelis nuostolis:)
nu, pažiūrėjus į dieduką buvo drąsiai galima pamanyt, kad koks nors silpnaregis ar kažkas tokio. be to kur aš tuos santimus dėčiau?
ar čia sutapimas, ar latviukai išmoko labai kaulyt pinigą? nes ir prie manęs kokie 2 buvo prikibę su savom įdomiom istorijom.
Santymai, neo to viskas ir prasideda, tada būna Latai, galop ir iš tavo piniginės žiūrėk eurus jau Rygoj stveria. Oj, niekšeliai:]
kad lietuviškai šnekėjo, tai gal ne latvis buvo? nors velnias žino
miršta kabelio blogas?
Seni, gal atgaivink bloga… trūksta tavęs..
kabeliiii! sugrįįįįžk! 🙂